Važiuodamas į Kėdainiuose vykusį seminarą „subKULT*ROS.GYVAI“ autobuse turėjau laiko permąstyti kas man yra subkultūros.

Taigi, autobusas linguoja, o aš raitau į naują rudą sąsiuvinėlį. Anksčiau buvo paprasčiau – depešai ir metalistai tiesiog išeidavo pamojuot grandinėmis ar kitaip išlieti susikaupusią sąjūdžio laikų jaunatvišką energiją. Na, žinoma, kaip be pankų ir rokerių (dabar baikeriais besivadinančių), tačiau vėliau prasidėjo tikra painiava – metalistai nju, old skūliniai ir t.t., pankai – cyber, horror, pop ir t.t., skinai, urlaganai, keisčiausi man „montanos“ (tikriausiai dėl naujai atsiradusių džinsų, o šiaip tiesiog stileivos) ir t.t. ir pan.

Jeigu, kaip įprasta manyti, tai kartų konflikto išraiška, tai dabartiniai tėvai kraipo galvas pamatę emo, o kur dar įvairiausi gotai, raganos ir burtininkai, fantastai, fakyrai, istorinė rekonstrukcija (gerai kad su šarvais po gatvę nevaikšto ir nesikauna troleibusuose), įvairaus plauko šamanai nuo rastamanų iki psi tranzerių...

Visą Dzhanini straipsnį rasite ore.lt