Formalieji reikalavimai

• Jaunimo mainai gali būti dvišaliai, trišaliai arba daugiašaliai (dalyvauja daugiau nei 3 šalys – siunčiančiosios arba priimančiosios). Daugiašaliuose mainuose priimančioji grupė atsako už viso projekto koordinavimą.
• Jaunimo mainuose gali dalyvauti jaunų žmonių grupės iš Programos šalių (ES valstybių narių, Europos Ekonominės Erdvės valstybių (Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija), taip pat iš šalies kandidatės – Turkijos).
  
• Bendra projekto trukmė (įskaitant pasirengimą, vykdymą, įvertinimą ir papildomą rezultatų taikymą bei sklaidą) negali būti ilgesnė kaip 15 mėn. Patys jaunimo mainai gali trukti nuo 6 iki 21 dienos (skaičiuojant mainų trukmę, skaičiuojama nakvynė ir po jos einanti visa bendros veiklos diena).
  
• Dalyvauti mainuose gali 13 - 25 metų žmonės (išskirtiniais atvejais iki 20 % dalyvių gali būti vyresni, t.y. 26 – 30 metų amžiaus). Bendras visų šalių dalyvių grupės dydis gali būti 16 – 60 žmonių. Partnerių grupės turi būti sudarytos iš apylygio dalyvių skaičiaus (dvišaliuose mainuose vienos šalies grupę turi sudaryti bent 8 dalyviai, trišaliuose – bent 6, daugiašaliuose – bent 4).
  
• Kiekviena dalyvaujanti grupė privalo turėti savo vadovą (vadovų amžius nėra ribojamas ir į dalyvių skaičių jie nėra įtraukiami)

Reikalavimai jaunimo mainų projektų turiniui

Tema
Mainų programos pagrindas yra pasirinkta tema, kurią jaunų dalyvių grupės norėtų drauge nagrinėti, pavyzdžiui, kova su rasizmu ir ksenofobija, narkomanijos prevencija, menas arba muzika, aplinkosauga, naujos informacinės technologijos, vietos kultūros paveldas ir pan.

Prioritetai
Jaunimo mainų projektai taip pat turi atitikti vieną ar keletą bendrųjų Programos prioritetų: Europos pilietiškumas, jaunų žmonių dalyvavimas, kultūrinė įvairovė, socialinė integracija.

Programa ir darbo metodai
Planuojant jaunimo mainų projektą, svarbu sudaryti aiškią ir subalansuotą kasdieninės veiklos programą. Visa veikla privalo sietis su pagrindine mainų tema ir bendru tikslu, o darbo metodai turėtų įtraukti dalyvius į bendrą veiklą ir ugdymo procesą. Pavyzdžiui, darbas grupėmis, vaidmenų žaidimai, diskusijos, praktinės užduotys, kultūrinės ekskursijos, pristatymai, vaidinimų ruošimas arba bendri sportiniai žaidimai ne tik suteiktų dalyviams galimybę nagrinėti aktualias temas, kultūrinius savo ir kitų ypatumus, bet taip pat užtikrintų lygias jaunų žmonių dalyvavimo sąlygas, neatsižvelgiant į kalbinius ir kitus jų gebėjimus.

Programos sudarymo pavyzdys

Mokymosi patirtis
Projektas turėtų prisidėti prie jaunų žmonių ugdymo, jų asmeninio tobulėjimo ir suteikti žinių apie europinį kontekstą, kuriame jie gyvena. Mainai turėtų būti pagrįsti neformalaus ugdymo principais (savarankiškumo, savanoriškumo ir savivaldos).

Europos dimensija
Programa „Veiklus jaunimas“ siekia padėti jauniems žmonėms suprasti, kad jie yra Europos piliečiai. Mainų projektai turėtų skatinti gilintis į Europos vertybes, visai Europai aktualias problemas (pavyzdžiui, rasizmas, ksenofobija, bedarbystė ir pan.), nagrinėti europinio masto temas (pavyzdžiui, ES plėtra, Europos institucijų veikla ir pan.). Paraiškoje turėtų būti nuosekliai paaiškinta, kodėl šis projektas būtų svarbus visai Europai. 

Projekto poveikis
Jaunimo mainai neturėtų apsiriboti tik poveikiu projekto dalyviams, bet taip pat įtraukti ir vietos bendruomenę, skatinti bei puoselėti teigiamą požiūrį į kitas kultūras.

Projekto matomumas visuomenėje
Jaunimo mainų projektų rengėjai privalo pabrėžti Europos Bendrijos paramą ir populiarinti programą „Veiklus jaunimas“ bei jos rezultatus. Be to, projektų dalyviai turi būti informuoti ir žinoti, kad jie dalyvauja programoje „Veiklus jaunimas“.

Papildoma projekto rezultatų sklaida ir tolesnė veikla
Rezutatų įvertinimas ir jų sklaida - privaloma kiekvieno projekto dalis. Siekdami dar didesnio poveikio, vykdytojai gali numatyti papildomas rezultatų sklaidos ir taikymo priemones ir taip užtikrinti, kad projekto pasiekimai būtų prieinami ir naudingi kuo didesniam jaunų žmonių ir organizacijų skaičiui. Papildomos lėšos gali būti skiriamos projekto rezultatams skleisti ir taikyti. Vienam projekto vykdytojui skiriama iki 500 eurų.

Jau nuo pat projekto kūrimo pradžios jaunimo mainų partneriai turėtų numatyti galimą projekto tąsą: ar mainai bus abipusiai, ar į kitą projektą bus įtraukiami nauji partneriai ir pan. Grupės turėtų apsvarstyti mainus, būsimo bendradarbiavimo galimybes ir kaip perduoti įgytą patirtį kitiems.

Kam reikalingas Išankstinis planavimo vizitas?

(įtraukiamas į jaunimo mainų projekto paraišką)

Mainų projekto sėkmė labai priklauso nuo tinkamo pasirengimo. Šio etapo metu mainų partneriai turėtų susitikti ir drauge aptarti numatytus mainų tikslus, patikslinti sudarytą veiklos programą, pasidalinti atsakomybėmis ir pan. Visiems šiems klausimams aptarti priimačioje šalyje turėtų įvykti išankstinis planavimo vizitas. Toks vizitas gali trukti 2 dienas, jame dalyvauti gali po 1 lyderį iš kiekvienos partnerių grupės (po 2 tais atvejais, jei antrasis yra jaunas žmogus).

Kas nėra laikoma jaunimo mainais?

Jaunimo mainais nėra laikoma organizacijų vidiniai susitikimai; atostogų kelionės; kalbų kursai; klasių mainai; akademinės pažintinės kelionės; gastrolės; turistinės kelionės; mainai, kuriais siekiama finansinės naudos; darbo stovyklos; sporto varžybos; festivaliai; politiniai susibūrimai.