Programa „Erasmus+“ apima visas ankstesnes (2007–2013) Europos Sąjungos švietimo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto finansavimo programas: „Mokymosi visą gyvenimą“ programą („Erasmus“, „Leonardo da Vinci“, „Comenius“, „Grundtvig“), programą „Veiklus jaunimas“ ir penkias tarptautines bendradarbiavimo programas („Erasmus Mundus“, „Tempus“, „Alfa“, „Edulink“ ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programą).

Pagal šią programą pirmą kartą skiriama parama ir sportui. Tokia integruota programa padės pareiškėjams lengviau suprasti finansavimo galimybes, o kiti pakeitimai leis paprasčiau pasinaudoti programa.

Programa „Erasmus+“ pradėta vykdyti tokiu metu, kai ES darbo neturėjo beveik 6 mln. jaunuolių, — kai kuriose šalyse jaunimo nedarbas viršijo 50 proc. Tuo pačiu metu buvo daugiau kaip 2 mln. laisvų darbo vietų, o trečdalis darbdavių teigė, kad jiems sunku rasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Tai rodo, kad Europoje esama didelių įgūdžių spragų. Programa „Erasmus+“ yra sprendžiamos su šiomis spragomis susijusios problemos, suteikiant žmonėms galimybių studijuoti, mokytis, įgyti darbo patirties arba ugdytis neformaliai.

Suteikiant paramą mokymo ir mokymosi metodų gerinimui, naujoms mokymo programoms, švietimo įstaigų darbuotojų ir su jaunimu dirbančių asmenų profesiniam tobulėjimui bei skatinant aktyvesnį įmonių ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą, padidės Europos švietimo, mokymo, jaunimo įstaigų ir sistemų kokybė bei aktualumas.

„Erasmus+“ biudžetas skiriamas:

• studentų, stažuotojų, mokytojų ir kito švietimo srities darbuotojų, jaunimo mainuose dalyvaujančių jaunuolių, su jaunimu dirbančių asmenų ir savanorių mobilumo galimybėms skatinti.
• švietimo, mokymo ir jaunimo įstaigų bei organizacijų ir įmonių partnerystei kurti ir gerinti.
• dialogui remti ir surinkti informacijai, reikalingai, kad būtų reformuotos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemos.

„Erasmus+“ Lietuvoje administruoja Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra ir Švietimo mainų paramos fondas.

Programos „Erasmus+“ jaunimo srities tikslai:

• Stiprinti jaunų žmonių, įskaitant mažiau galimybių turinčių:
  • dalyvavimą demokratiniame gyvenime ir darbo rinkoje,
  • aktyvų pilietiškumą,
  • kultūrų dialogą,
  • socialinę įtrauktį ir solidarumą.
• Neformaliojo ugdymo metodais tobulinti jaunų žmonių ir su jaunimu dirbančių asmenų kompetencijas, stiprinant jaunimo sektoriaus ir darbo rinkos ryšį.
• Gerinti darbo su jaunimu kokybę, ypač skatinant organizacijų, veikiančių jaunimo srityje ar kitų suinteresuotų šalių sustiprintą bendradarbiavimą.
• Prisidėti prie jaunimo politikos reformų vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu (žiniomis ir faktais grįsta jaunimo politika; neformaliojo ugdymo pripažinimas; gerosios praktikos sklaida).
• Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir mobilumą mokymosi tikslais jaunimo srityje.

Programos „Erasmus+“ veiksmai:

1 pagrindinis veiksmas (KA 1). Mobilumas mokymosi tikslais:

• Jaunimo mainai
• Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumas

2 pagrindinis veiksmas (KA 2). Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais (Strateginės partnerystės):

• Strateginių partnerysčių projektai jaunimo srityje
• Tarptautinės jaunimo iniciatyvos

3 pagrindinis veiksmas (KA 3). Politinių reformų rėmimas:

• Jaunimo dialogas. Jaunimo ir už jaunimo reikalus atsakingų sprendimų priėmėjų susitikimai

2019 m. paraiškų teikimo terminai

Biudžeto paskirstymas jaunimo srityje 2019 m.

Išsamią informaciją apie Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ jaunimo sritį galima rasti interneto svetainėje www.erasmus-plius.lt. Ten skelbiamos naujausios žinios, paraiškų formos, kvietimai į renginius ir mokymus, projekto dalyvių įspūdžiai. Taip pat kviečiame prenumeruoti naujienlaiškį ir sulaukti visų aktualijų savo el. pašto dėžutėje!