Programa „Erasmus+“ apima visas ankstesnes Europos Sąjungos švietimo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto finansavimo programas: „Mokymosi visą gyvenimą“ programą („Erasmus“, „Leonardo da Vinci“, „Comenius“, „Grundtvig“), programą „Veiklus jaunimas“ ir penkias tarptautines bendradarbiavimo programas („Erasmus Mundus“, „Tempus“, „Alfa“, „Edulink“ ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programą).

Programa „Erasmus+“ pradėta vykdyti tokiu metu, kai ES darbo neturėjo beveik 6 mln. jaunuolių, — kai kuriose šalyse jaunimo nedarbas viršijo 50 proc. Tuo pačiu metu buvo daugiau kaip 2 mln. laisvų darbo vietų, o trečdalis darbdavių teigė, kad jiems sunku rasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Tai rodo, kad Europoje esama didelių įgūdžių spragų. Programa „Erasmus+“ yra sprendžiamos su šiomis spragomis susijusios problemos, suteikiant žmonėms galimybių studijuoti, mokytis, įgyti darbo patirties arba ugdytis neformaliai.

„Erasmus+“ biudžetas skiriamas:

• studentų, stažuotojų, mokytojų ir kito švietimo srities darbuotojų, jaunimo mainuose dalyvaujančių jaunuolių, su jaunimu dirbančių asmenų ir savanorių mobilumo galimybėms skatinti.
• švietimo, mokymo ir jaunimo įstaigų bei organizacijų ir įmonių partnerystei kurti ir gerinti.
• dialogui remti ir surinkti informacijai, reikalingai, kad būtų reformuotos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemos.

„Erasmus+“ Lietuvoje administruoja Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Švietimo mainų paramos fondas.

Programos „Erasmus+“ jaunimo srities tikslai:

• Stiprinti jaunų žmonių, įskaitant mažiau galimybių turinčių:
  • dalyvavimą demokratiniame gyvenime ir darbo rinkoje,
  • aktyvų pilietiškumą,
  • kultūrų dialogą,
  • socialinę įtrauktį ir solidarumą.
• Neformaliojo ugdymo metodais tobulinti jaunų žmonių ir su jaunimu dirbančių asmenų kompetencijas, stiprinant jaunimo sektoriaus ir darbo rinkos ryšį.
• Gerinti darbo su jaunimu kokybę, ypač skatinant organizacijų, veikiančių jaunimo srityje ar kitų suinteresuotų šalių sustiprintą bendradarbiavimą.
• Prisidėti prie jaunimo politikos reformų vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu (žiniomis ir faktais grįsta jaunimo politika; neformaliojo ugdymo pripažinimas; gerosios praktikos sklaida).
• Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir mobilumą mokymosi tikslais jaunimo srityje.

2022 m. prioritetinės temos:

Viso naujojo etapo metu (2021–2027 m.) „Erasmus+“ skatins organizacijas bei jaunimą įgyvendinant projektus ar juose dalyvaujant orientuotis į ES politinius prioritetus.

Ypač pabrėžiamos šios kryptys:

• įtrauktis ir įvairovė – siekti, kad projektais būtų įtraukiamos ir vienijamos įvairios jaunimo grupės, nepaisant socialinės padėties, gebėjimų, sveikatos sutrikimų, kultūros, įsitikinimų ir pan.;
• ekologija ir tvarumas – siekti, kad projektais būtų skatinamas aplinkos atžvilgiu tvarus ir atsakingas elgesys;
• skaitmeninė pertvarka – siekti, kad projektai prisidėtų prie skaitmeninių įgūdžių gerinimo, skaitmeninio raštingumo ir skaitmeninių technologijų keliamos rizikos bei galimybių supratimo;
• jaunimo dalyvavimas demokratiniuose procesuose ir pilietinis aktyvumas.

Be šių sričių, programa orientuosis ir į metinius prioritetus. 2021 m. „Erasmus+“ jaunimo srities papildoma teminė sritis, kuriai bus skiriama daugiau dėmesio – psichinė sveikata ir gerovė. Plačiau apie šią temą skaitykite ČIA.

2022 m. „Erasmus+“ jaunimo srities paraiškų teikimo terminai:

2022 m. „Erasmus+“ jaunimo srities biudžetas:

* Nacionalinė agentūra planuoja skirti iki 35 % KA1 biudžeto akreditaciją turinčių organizacijų veiklų finansavimui. Plačiau: ČIA (skiltyje biudžetas).

Išsamią informaciją apie Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ jaunimo sritį galima rasti interneto svetainėje www.erasmus-plius.lt. Ten skelbiamos naujausios žinios, paraiškų formos, kvietimai į renginius ir mokymus, projekto dalyvių įspūdžiai.