English version

Kaip „kitas“ tampa „vienu iš mūsų“ – EST poveikio bendruomenėms tyrimo pristatymas

2016 m. rugsėjo 22 d.

Dūžtantys stereotipai, domėjimasis kitų šalių kultūra, didesnis pasitikėjimas, supratingumas ir empatija, atvirumas kitokiam žmogui ir kitam požiūriui, mažėjanti baimė užsieniečių atžvilgiu – tai tik dalis procesų, kurie vyksta į vietos bendruomenę priėmus tarptautinį savanorį.

Šiandien, 2016 m. rugsėjo 22 d., pristatyti pirmojo Lietuvoje Europos savanorių tarnybos (EST) poveikio bendruomenėms tyrimo rezultatai. Dalyvavimas Europos savanorių tarnyboje skatina kelti klausimus, abejoti ir permąstyti įsitvirtinusius organizacijos darbo principus, vyraujančias vertybes. Šis tyrimas – atvejų studija – yra pirmasis kokybinis ilgalaikis tokio pobūdžio tyrimas. Duomenims surinkti buvo naudojamos diskusijų grupės ir individualių interviu metodai.

„Pristatydami Europos savanorių tarnybą dažniausiai kalbame apie jauną žmogų – galimybę jam įgyti žinių ir patirties, praplėsti akiratį, pažinti kitą kultūrą, prisidėti prie visuomenei svarbių procesų, susirasti draugų, išmokti kalbą. Akcentuojame, kiek jaunų žmonių atliko savanorišką tarnybą, kokią patirtį įgijo, kaip ši veikla prisidėjo prie jų asmeninio ir profesinio tobulėjimo, kaip pakeitė jų gyvenimą.

O kaip keičiasi bendruomenė, į kurią atvyko jaunas žmogus ir keletą mėnesių padėjo organizacijai įgyvendinti jos veiklas? Kaip ta bendruomenė laukė savanorio? Koks buvo susitikimas su nepažįstamu, ką tik iš kitos šalies ir kultūros atvykusiu jaunu žmogumi, kuris mažai žino apie mūsų bendruomenę , tačiau nori prisidėti prie mums svarbių veiklų? Gal pažindami kito tradicijas, požiūrį ir vertybes geriau pažinome ir savąsias? Į daugelį šių klausimų padėjo atsakyti EST poveikio bendruomenėms tyrimas,“ – pasakojo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros l. e. p. direktorė Loreta Eimontaitė.

Tyrimo metu tyrinėtos 4 mažų miestelių bendruomenės, kurios pirmąkart priima savanorį iš užsienio į savo organizaciją ir savo bendruomenę, neturi darbo patirties su tarptautiniais savanoriais. Tyrimas vyko trimis etapais – pasirengimo priimti savanorį metu, per jo veiklas – praėjus bent trims mėnesiams nuo atvykimo ir savanoriui jau išvykus.

EST poveikio bendruomenėms tyrimu siekta apibūdinti, interpretuoti ir paaiškinti, kaip žmonės gyvendami ir veikdami tam tikroje grupėje, organizacijoje ir bendruomenėje kaupia patirtį, suvokia save, aplinką, tarpusavio santykius. Pagrindinis klausimas – kas vyksta organizacijose ir jų bendruomenėse, į kurias atvyksta EST programos savanoriai?

„Tyrimas atskleidė, kad priėmus tarptautinius savanorius, didėja bendruomenių sutelktumas – vietiniai tampa aktyvesni, labiau įsitraukia į bendrus užsiėmimus, visi bendrai rūpinasi savanoriu, kartu vykdo bendrą veiklą, organizacijos pradeda bendradarbiauti, plečiasi bendruomenių socialinis tinklas,“ – pasakoja tyrėja Sandra Navickaitė.

Vietiniai susipažįsta su kitomis religijomis, jų nuostatos keičiasi nuo baimės neutralumo link. Organizacijos gauna grįžtamąjį ryšį, reflektuoja ir mokosi. Savanoriai mažina bendruomenės ir tam tikrų jos narių atskirtį – jie neturi išankstinio nusiteikimo ar nuomonės apie vietinį, todėl bando užmegzti ryšį ir bendrauti su visais žmonėmis, jų neskirstydami. Vietiniams tai buvo tolerancijos ir supratingumo pavyzdys, iš kurio jie mokėsi.

„Sutelktose bendruomenėse nebūna socialinių problemų, ten nėra socialinės rizikos šeimų. Jose žmonės atviri vieni kitų skirtumams ir nerūšiuoja vieni kitų pagal pažiūras. Kai atsiranda daugiau iniciatyvų, klubų, susibūrimų – tai pirmasis požymis, kad bendruomenės atsparėja. Bendruomenės, kurios patiria socialinius iššūkius, vienos su jais susitvarkyti nepajėgia. Joms reikia pagalbos iš išorės ir Europos savanorių tarnyba yra viena iš priemonių, kuri gali padėti,“ – pasakoja bendruomenių atsparumo ekspertas, VšĮ „Kitokie projektai“ partneris Paulius Godvadas.

Organizacijos suvokė, kad savanoriai nėra svečiai, nėra darbuotojai ar praktikantai, bet yra savanoriai, kurie atvyko padėti bendruomenei ir per praktinę veiklą mokytis, tačiau buvo jaučiamas organizacijos darbuotojų pasimetimas, kaip jie turėtų elgtis su savanoriais.

„Nu, žinokit, tas užsienietis ar lietuvis, man pasidarė tas pats, skirtumo nėra, ar jis užsienietis, ar lietuvis. Jeigu tu su juo bendrauji normaliai, kaip su lietuviu, kaip su žmogumi bendrauji, tai ir jis su tavimi bendrauja normaliai ir nėra skirtumo. Tiesiog žmonės pamatė, kad jie irgi kaip žmonės,“ – tyrimo pabaigoje pasakojo vieni iš tyrimo dalyvių.

Taip pat EST savanoriai paskatino kitus savanoriauti ir sužadino jaunimo norą išbandyti EST programą, organizacijos tapo pastebėtos aplinkinių bendruomenių ir sulaukė didesnio žmonių dėmesio.

„Labiausiai tai buvo abipusis supratimas, nebuvo neaiškumų jokių ten, galbūt čia stereotipas, iš pat pradžių mes galvojom, nereikia tų jokių užsieniečių, girdėjom tokių ir anokių yra, kam to reikia, bet taip atsitiko, kad vis dėlto pasiėmėm ir tikrai nesigailim, nes tikrai viršijo lūkesčius, stereotipus išsklaidė labai teigiama linkme,“ – dalijosi tyrimo dalyviai.

Tarptautinį tyrimą vykdė Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra kartu su ES programos „Erasmus+“ nacionalinėmis agentūromis Lenkijoje ir Vengrijoje. Tyrimo dalyviai Lietuvoje – Atviras  Lentvario jaunimo centras, Kauno marių regioninio parko direkcija, Musninkų kaimo bendruomenė, Pajūrio regioninio parko direkcija. Tyrimas truko vienerius metus.

Su pagrindinėmis tyrimo įžvalgomis galite susipažinti čia.