Naujienos

Praėjusią savaitę 21-erių Miglę Cemnolonskaitę pasiekė džiugi žinia – mergina įstojo į Vilniaus universitetą, bakalauro studijų programą. Šios dienos mergina laukė 2 metus ir kaip pati sako, jei ne savanorystė, galbūt ir nebūtų sulaukusi. „Nežinojau, ką noriu veikti, kur noriu studijuoti, ar išvis noriu. Ilgalaikė savanorystė padėjo man suprasti save. O papildomi 0,25 balo, kuriuos už tą savanorystę gavau – įveikti stojimo reikalavimus.“

Nežinojo, kas tas „Youthpass“

Pagal 2016 metų Švietimo ir mokslo ministrės sprendimą, šiais metais stojantys į bakalauro studijų programą Lietuvos aukštosiose mokyklose asmenys galėjo gauti 0,25 papildomo konkursinio balo už ilgiau nei 3 mėnesius trukusią savanorystę. Tiksliau – už dvi konkrečias kategorijas: ketvirtis balo galėjo būti suteiktas savanoriavusiems tarptautiniu mastu pagal programą „Erasmus+“ bei turintiems „Youthpass“ sertifikatą arba savanoriavusiems nacionaliniu mastu pagal projektus „Jaunimo savanoriška tarnyba“, „Atrask save“ bei turintiems ilgalaikės savanoriškos veiklos pažymėjimą.

Miglė priklauso pirmajai kategorijai ir turi „Youthpass“ sertifikatą už 9 mėnesių savanorystę mažame Lenkijos miestelyje Lešno. Tiesa, kaip pati sako, savanoriauti važiavo tikrai ne dėl jo ir net nežinojo, kas tas „Youthpass“ yra. „Kai atvažiavom į Lenkiją, savanorystės vietą, mūsų koordinatorė pasakė, kad viskam pasibaigus gausit „Youthpass“ – aš nesupratau apie ką čia. Sakė, kad patys turėsim jį pildyti, todėl iš pradžių galvojau apie tai, kaip apie papildomą darbą, galvojau, kad čia popierizmas kažkam kitam reikalingas, ne man. Bet paskui, kai viską paaiškino nuosekliai, detaliai – kad „Youthpass“ yra mano savanorystės įrodymas, dokumentas, kurį pildau pati, ir jame pati vertinu save – ką išmokau, kokius įgūdžius patobulinau… Tada supratau, kad čia reikalinga man“, – pasakoja mergina.

0,25 balo – daug ar mažai?

Pasiteiravus, kaip mano – ar ketvirtis papildomo balo tikrai turėjo įtakos jos įstojimui į universitetą, Miglė sako, kad nežino, koks kitų studentų konkursinis balas su kuriuo įstojo, todėl bent kol kas negali palyginti. „Bet esmė ta, kad pagaliau savanorystė įvertinta. Ne tik mūsų – tų, kurie yra kažkaip susidūrę ar patyrę, kas ta savanorystė – bet ir visos sistemos. Tie 0,25 balo tarsi patvirtina, kad aš dariau kažką svarbaus“, – įsitikinusi mergina.

Savanorystė vietoje baro Kipre

9 mėnesius Miglė kartu su dar 11 savanorių iš įvairių Europos šalių praleido mažame Lenkijos miestelyje, kur stengėsi padėti ten gyvenančiam jaunimui pažinti kultūras, skatino bendrauti angliškai, aiškino pačios savanorystės idėją. Kyla klausimas, kodėl vietoje to mergina nenusprendė po mokyklos, pavyzdžiui, dirbti ar tiesiog keliauti, kaip kad daro dalis savęs ieškančių abiturientų? „Aišku, galėjau važiuoti į kokį Kiprą dirbti bare, bet… „Erasmus+“ programa man atrodo kur kas patikimiau, saugiau, paprasčiau. Mano siunčianti organizacija buvo „Socialinis veiksmas“, tai jos atstovai man padėjo viską susitvarkyti – iš esmės pačiai reikėjo susirasti projektą ir turėti noro dalyvauti. Apgyvendinimą, kišenpinigius – viską sutvarkė jie“, – savo sprendimą aiškina mergina. „Taip pat esu tikra, jog dirbdama ar šiaip keliaudama nebūčiau atradusi laiko ramiai pabūti ir apgalvoti save, kaip kad savanorystės metu darydavau pildydama kasdienius užrašus. Gal taip ir nebūčiau supratusi, kad mane žavi įvairios kultūros, kad noriu sieti ateitį su užsienio kalbomis.“

Miglė abejoja, ar be savanoriškos veiklos patirties būtų supratusi, ko nori siekti gyvenime. Nuotr. asmeninio archyvo.

2018-ieji yra pirmieji metai, kai į Lietuvos aukštąsias mokyklas stoję ir bakalauro studijas rinkęsi galėjo gauti papildomą 0,25 balo už ilgalaikę savanorišką veiklą. Tikimasi, jog ši praktika bus taikoma ir toliau.

Plačiau apie „Youthpass“ galima sužinoti https://bit.ly/2AyRQud

Apie savanorystės galimybes https://bit.ly/2v9o0FW

Apie „Erasmus+“ programos jaunimo sritį  https://bit.ly/2KkPFd6