„Erasmus+“ – galimybė pasisemti užsienio patirties ne tik studentams

2019 m. sausio 16 d.

Retas studentas nėra girdėjęs apie „Erasmus“ programą. Tai – puiki galimybė išvykti, ne tik įgyti tarptautinės studijų patirties, tačiau ir susipažinti su kitų šalių kultūromis, išmokti kalbos, kitos šalies darbo ir mokymosi praktikos. Vis tik ši programa skirta ne tik studijoms užsienyje – finansuojami aukštojo mokslo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų ir jaunimo mainai. Taip pat remiami inovacijas kuriantys projektai, mokyklų mainų partnerystės, apsikeitimas gerąja patirtimi, jaunimo dialogo projektai.

2018-aisiais sukako 20 metų, kai Lietuva prisijungė prie Europoje jau daugiau kaip tris dešimtmečius gyvuojančios „Erasmus+“ programos. Per du dešimtmečius mainų projektuose dalyvavo daugiau kaip 120 000 Lietuvos jaunuolių, tam skirta daugiau nei 200 milijonų eurų. Mokytojams, dėstytojams, studentams ir moksleiviams, įmonių darbuotojams ir senjorams – galimybės išvykti į užsienį, semtis kitos kultūros patirties ir dalintis saviške – ši galimybė suteikiama visiems, tikintiems mokymosi visą gyvenimą idėja.

Programos naudą atranda profesinės mokyklos

Šiemet visiems „Erasmus+“ projektams skirta daugiau nei 30 mln. eurų, už šias lėšas finansuota daugiau nei 300 įvairių projektų. Didžiausia biudžeto dalis, 19 milijonų eurų, skirta studijoms, darbo praktikai, dėstymo, mokymosi ar darbo stebėjimo vizitams užsienio šalyse (mobilumo veikloms). 67 proc. šių projektų buvo aukštojo mokslo, o 26 proc. – profesinio mokymo projektai. Šiuose projektuose įtraukti 8,5 tūkstančių dalyvių.

Švietimo mainų paramos fondo direktorės pavaduotoja Gražina Kaklauskienė sako, kad šiandien jau nebeįsivaizduojame, kaip galėtume mokytis nesiremdami kitų šalių patirtimi. Todėl pasauliui globalėjant „Erasmus+“ programa plečiasi, apima vis daugiau sričių, jos finansavimas iš Europos Sąjungos auga, o šią programą išbandę žmonės patvirtina jos naudingumą. Kartu „Erasmus+“ padeda kurti Lietuvos, kaip inovatyvios, atviros šalies, įvaizdį pasaulyje.

Švietimo mainų paramos fondo atstovai pastebi tendenciją, kad šiemet profesinių mokyklų mokiniai dvigubai dažniau renkasi vykti į ilgalaikes praktikas užsienyje. Taip pat profesinės mokyklos vis dažniau pasinaudoja galimybe pasikviesti garsius užsienio dėstytojus skaityti paskaitas Lietuvoje.

Suaugusiųjų švietimo srityje, siekdamos gauti finansavimą sumanytai veiklai, organizacijos jungiasi į konsorciumus, teikia paraiškas bei įgyvendina projektus drauge – taip mažiau patirties turinčios organizacijos turi galimybę įsitraukti į tarptautinius projektus.

Finansavimas skiriamas ne tik turint tikslą, kad projekto dalyviai įgytų daugiau konkretaus dalyko žinių, tačiau ir siekiant išugdyti jų iniciatyvumą, verslumą, didesnę savigarbą, geresnes užsienio kalbos žinias, geresnį kitų kultūrų supratimą. Visos šios savybės bet kokiu atveju pravers siekiant karjeros.

Projekto metu gimstančios švietimo inovacijos – prieinamos visiems

Antram „Erasmus+“ veiklos tipui, strateginėms partnerystėms, 2018-aisiais iš „Erasmus+“ programos skirti 5 milijonai eurų. Tai – projektai, plėtojantys įvairias švietimo ir darbo su jaunimu inovacijas ir gerosios praktikos mainus tarp skirtingų Europos šalių. Projekto metu sukurti intelektiniai produktai yra nemokamai pasiekiami internete. Šioje veikloje 2018-aisiais iš viso finansuoti 29 projektai, lietuviai dažniausiai bendradarbiavo su partneriais iš Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Portugalijos bei Jungtinės Karalystės.

Finansuota 34 proc. pateiktų paraiškų, dažniausiai paraiškos buvo susijusios su inovatyviais mokymosi metodais. Antra populiariausia paraiškų tema – informacinės technologijos ir jų įgūdžių tobulinimas kartu su užsienio partneriais.

Mokyklų mainų partnerysčių veiklos leidžia mokiniams ir mokytojams vykti į kitas šalis, išbandyti kitokius mokymosi metodus. Šios srities biudžetas 2018-aisiais buvo 6,8 milijono eurų. 2,5 milijono eurų skirta 22 projektams, kuriuos inicijavo ir koordinuoja Lietuvos mokyklos. Likusios lėšos – 171 mokyklai, kurios yra užsienio šalių mokyklų partnerės. Iš viso finansuota 43 proc. paraiškų, į mainus įsitraukė apie 1700 dalyvių.

Mainai gali būti trumpalaikiai (nuo 3 dienų iki 2 mėnesių) ir ilgalaikiai (nuo 2 mėn iki vienerių metų). Daugiau nei trečdalio paraiškų tema buvo informacinės technologijos, taip pat trečdalis paraiškų koncentravosi į bendrųjų moksleivių kompetencijų ugdymą, o likęs trečdalis – kultūros ir kūrybingumo skatinimą.

Jaunimo mainuose – net trečdalis mažiau galimybių turinčio jaunimo

Jaunimo srities projektams skirta 3,5 milijonų eurų, didžiausią finansuotų projektų dalį sudaro jaunimo mainai. Jų 2018-aisiais iš viso finansuota 52, daugiau nei pusė visų finansuotų paraiškų. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros direktorė Guoda Lomanaitė labiausiai džiaugiasi, kad programa užtikrina galimybes įsitraukti visiems – iš daugiau nei 5000 šiuose projektuose dalyvavusių jaunuolių, maždaug trečdalis yra mažiau galimybių turintys dalyviai.

„Ką reiškia specialieji poreikiai arba „turintys mažiau galimybių“? Programai ypač svarbus socialinės įtraukties aspektas – 137 (arba 2,4 proc. nuo visų dalyvių) jaunimo mainų programų dalyviai turėjo negalią ar rimtų sveikatos problemų. Dar daugiau nei 1700 jaunuolių iš Lietuvos buvo turintys mažiau galimybių, tai reiškia – iš nutolusių Lietuvos regionų, patiriantys ar esantys rizikos grupėje patirti diskriminaciją, atstovaujantys tautinėms ir kitokioms mažumoms. Šie skaičiai rodo, kad projektų vykdytojai vis aktyviau įtraukia tokius jaunus žmones, kuriems reikia lydinčio asmens, daugiau dėmesio ir daugiau individualaus darbo. Tikiu, kad šiems jaunuoliams mainų programos turės didžiausią poveikį ir jie toliau aktyviai jose dalyvaus,“ – kalbėjo G.Lomanaitė.

Jaunimo mainus gali vykdyti tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek kultūros centrai, tiek mokyklos, tiek regioniniai parkai – visi, kurie organizuoja veiklas jauniems žmonėms pagal neformaliojo ugdymo principus.

G. Lomanaitė pastebi, jog lėšų, skiriamų jaunimo bendradarbiavimui, kiekis didėja, tačiau kartu auga ir lėšų poreikis, kitaip tariant, projektai tampa didesnio masto, įtraukia daugiau asmenų.

„Turime įspūdingų įgyvendintų projektų pavyzdžių. Esame finansavę iniciatyvą „Žinau, ką renku“, leidusią jauniems žmonėms geriau susipažinti su politikų rinkiminėmis programomis. Šie metai buvo Europos kultūros paveldo metai, todėl dalis projektų nagrinėjo šią temą: ką reiškia kultūros paveldas, apskritai kultūra jaunam žmogui?“ – prisiminė G.Lomanaitė.

2019-aisiais vienas ryškiausių numatomų renginių – visose Europos šalyse balandžio 29–gegužės 5 dieną vyksianti Europos jaunimo savaitė. Jos metu bus gvildenama tema „Demokratija ir aš“, vyks jaunimo susitikimai su politikais, sprendimų priėmėjais, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, kt.

„Labai svarbu paskatinti jaunimą ir suteikti jam galimybių aktyviai įsitraukti į politinių sprendimų priėmimą. Smagu, jog jauni žmonės aktyviau balsuoja rinkimuose, tačiau rinkimai dar ne viskas – demokratijos klestėjimui reikalingas nuolatinis dialogas ir jame jaunimo balsas turėtų būti aiškiai girdimas“, – teigia G. Lomanaitė.

Gausiai finansuojamas kelių universitetų bendradarbiavimas

2019-aisiais visai „Erasmus+“ programai Europoje skiriamų lėšų kiekis išaugs dar dešimtadaliu – iš viso jų bus skirta 300 mln. eurų.

Iš jų 20 milijonų eurų numatyta skirti Europos universitetų tinklams (bendradarbiavimo projektams, kuriuose dalyvautų ne mažiau nei 3 universitetai iš 3 Europos šalių). Tai – įžanga į 2025-ųjų metų tikslą sukurti bendrą Europos švietimo tinklą.

Ženkliai didės ir suaugusiųjų švietimo organizacijoms skiriamos lėšos – numatomas net 67 % didesnis biudžetas mobilumo veikloms finansuoti. Planuojama, kad bus paskirstyta ne mažiau kaip 262 tūkst. eurų suaugusiųjų švietėjų dalyvavimui kursuose, darbo stebėjime bei mokymo veiklose. Vykti galima net į 32 programoje dalyvaujančias šalis.

Artimiausias „Erasmus+“ paraiškų teikimo terminas – 2019 m. vasario 5 d. Daugiau informacijos apie kvietimą teikti paraiškas galite rasti šioje nuorodoje.

Lietuvoje programą „Erasmus+“ administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.

|