„Erasmus+“ rezultatai Lietuvoje: tūkstančiai dalyvių ir šimtai projektų

2015 m. gruodžio 31 d.

Palyginti jauna „Erasmus+“ programa per pora veiklos metų įrodė, kad yra ypač reikalinga Europai – ne tik švietimo, bet ir verslo įstaigos, jaunimo organizacijos, tūkstančiai įvairiausio amžiaus europiečių jau pasinaudojo programos galimybėmis. Lietuvoje taip pat gausėjantis „Erasmus+“ dalyvių būrys leidžia programą šalyje įgyvendinantiems Švietimo mainų paramos fondui ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai prognozuoti, kad ir ateinančiais metais vis daugiau lietuvių ją pasirinks. Gerindama švietimo sistemos ir jaunimo politikos kokybę, programa kartu padidina ir visos valstybės konkurencingumą.

2014 m. sujungusi sporto, jaunimo ir švietimo programas bei taip sukūrusi  „Erasmus+“, Europos Komisija suteikė stiprų postūmį Europos švietimo sistemos tobulėjimui ir jaunimo potencialui skleistis. Europiečiai ir lietuviai tam neliko abejingi.

Jau per pirmus programos veiklos metus Lietuvoje finansuotas  žymus skaičius Mobilumo mokymosi tikslais (KA1),  Strateginių partnerysčių (KA2) bei Struktūrinio dialogo (KA3) projektų, o šiemet rezultatai dar pagerėjo.

2015 m. padaugėjo ir KA1, skirto studentams, dėstytojams, švietimo sistemos darbuotojams bei kitiems su švietimu susijusiems asmenims, ir KA2, skatinančio strategines partnerystes švietimo sistemoje, projektų. Taip pat daug nuveikta jaunimo srities mobilumo projektuose ir struktūrinio dialogo projektuose, kuriuose bendradarbiauja jauni žmonės ir sprendimų priėmėjai. Kartu diskutuojama, kaip išspręsti jiems aktualias problemas ir pagelbėti jauniems žmonėms. Per dvejus metus finansuota 11 tokių projektų, nagrinėjančių pilietiškumo, rinkimų, medijų raštingumo ir jaunimo aktyvumo temas.

Aptarkime rezultatus atidžiau.

Tūkstančiai progų gilinti žinias

Kaip Lietuvoje sekėsi KA1 projektams, skirtiems gerinti piliečių įgūdžius, kelti kvalifikaciją, didinti įsidarbinimo galimybes, gerinti mokymo ir mokymosi kokybę, skatinti mokytis visą gyvenimą ir mažinti socialinę atskirtį?

KA1 veiklos Aukštojo mokslo srityje mobilumo projektų  paraiškas pateikė 42 Lietuvos aukštosios mokyklos ir konsorciumas, sudarytas iš Kauno technologijos, Klaipėdos, Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetų ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos.

Vien šiemet „Erasmus+“ aukštojo mokslo programai įgyvendinti Lietuvoje iš Europos Komisijos biudžeto skirta apie 8 mln. EUR. 80 % šios sumos numatyta studentų praktikoms ir studijoms užsienyje, kuo galės pasinaudoti daugiau nei 4000 studentų. Papildomai iš Lietuvos biudžeto 2015 metais studentų stipendijoms ir dėstytojų vizitams buvo skirta daugiau nei 2 mln. EUR. Be to, su nauja programa atsirado ir papildomų galimybių. Pavyzdžiui, daugiau nei tūkstantis Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų po studijų baigimo galės atlikti praktiką užsienio įmonėse. Likusioji dalis studentų, kaip ir anksčiau, vyks į programos valstybes dalinėms studijoms, trunkančioms nuo 3 iki 10 mėnesių. Studentai mokslo žinias dabar gali gilinti rinkdamiesi magistrantūros studijas užsienyje bei gauti joms paskolas iš Europos Komisijos patvirtintų ES bankų.

Maža to, „Erasmus+“ programos aukštojo mokslo studentams KA1 projektuose siūlo dar daugiau individualių galimybių, t.y. kiekvienam dalyviui suteikiamas 12 mėn. trukmės limitas kiekvienai studijų pakopai, neribojant išvykimo tipo ir skaičiaus. O tai reiškia, kad kiekvienas aukštosios mokyklos studentas dabar gali vykti į dalines studijas ir praktikas užsienyje keletą kartų.

Programa taip pat pasirūpina studentais, kuriems prieš išvykstant į mainus reikia pagilinti užsienio kalbos žinias – nuo šiemet suteikiama galimybė nemokamai naudotis internetine platforma, kuri yra skirta anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų kalbos įgūdžių patobulinimui. Planuojama, kad iki 2020 metų šia mokymo platforma galės naudotis studentai, norintys išmokti, patobulinti ir visų kitų Europos šalių kalbų, taip pat ir lietuvių, žinias.

Kaip žinoma, pagrindinis „Erasmus+“ tikslas aukštojo mokslo srityje – modernizuoti ir gerinti aukštojo mokslo kokybę. Tad naujomis galimybėmis skubėjo naudotis ir viena svarbiausių švietimo sistemos grandžių – dėstytojai ir kiti aukštųjų mokyklų darbuotojai. Jiems programa padės išvykti į užsienį dėstymo vizitams ir dalyvauti užsienio įmonių organizuojamuose mokymuose – per mokslo metus bus suorganizuota daugiau nei 1700 tokių vizitų.

Svarbu pabrėžti, kad „Erasmus+“ aukštojo mokslo kokybę siekia gerinti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl šiemet atsirado galimybė teikti paraiškas studentų ir dėstytojų mainams su kitomis pasaulio valstybėmis, nedalyvaujančiomis programoje. Jos yra suskirstytos į vienuolika pasaulio regionų: Balkanų šalių, Rytų partnerystės ir Viduržiemio jūros regiono, Rusijos, Centrinės Azijos, Azijos ir Industrinės Azijos, Lotynų ir Šiaurės Amerikos, Pietų Afrikos Respublikos, Centrinės Afrikos, Okeanijos ir Karibų jūros regiono.

Naujajai veiklai paraiškas pateikė 30 aukštųjų mokyklų, išreikšdamos poreikį studentų ir personalo mainams su ne ES/EEE šalimis.  Po paraiškų kokybės vertinimo 25 aukštosioms mokykloms buvo skirta  apie 1,7 mln. eurų. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas atvyks 193 šalių Partnerių aukštųjų mokyklų atstovų, tuo tarpu 178 Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojai vyks į šalių Partnerių aukštąsias mokyklas. 236 mainų dalyviai yra studentai, iš kurių 172 užsieniečiai, atvyksiantys dalinėms studijoms Lietuvoje, bei 64 Lietuvos studentai, išvyksiantys dalinėms studijoms į šalių Partnerių aukštąsias mokyklas. 2015–2016 mokslo metais suplanuota ir finansuota daugiau nei 600 mainų dalyvių. Kol ši veikla nauja, iki 60 % tokių mainų dalyvių sudarys aukštųjų mokyklų dėstytojai ir personalas. Tikimasi, kad tai padės pasirengti intensyviems personalo ir studentų mainams kitais metais. Šioje programos veikloje daugiau bus remiamas atvykstančių į Europos universitetus studentų ir dėstytojų mobilumas, siekiant pasaulyje populiarinti Europos aukštąjį mokslą.

Print

Iš viso „Erasmus+“ aukštojo mokslo sektoriuje pagal pirmąjį pagrindinį veiksmą iš 2015 m. Lietuvai skirto biudžeto mobilumuose galės dalyvauti daugiau nei 5000 studentų ir dėstytojų iš Lietuvos ir šalių Partnerių universitetų. Taip pat planuojama, kad kaip ir kasmet daugiau nei 2500 studentų ir 1500 dėstytojų iš Europos aukštųjų mokyklų atvyks studijuoti, atlikti praktiką ar dėstyti į Lietuvą pagal „Erasmus+“ programą. Jiems finansavimą skirs kitos programoje dalyvaujančios šalys.

Švietimo ir verslo bendradarbiavimas

Ypač gerų rezultatų šiemet pasiekta KA1  profesinio mokymo srityje – paraiškų sulaukta net 19 % daugiau nei 2014 m.. Jei pernai paraiškų buvo gauta 93, tai šiais metais – 115. Profesinio mokymo sritis išsiskiria nacionalinių konsorciumų populiarumu – jie pateikia maždaug pusę visų paraiškų.

Profesinio mokymo srityje „Erasmus+“ suteikia galimybę kitoje šalyje atlikti darbo praktiką įmonėse ar profesinio mokymo įstaigose. Tuo gali pasinaudoti tiek profesinių mokyklų moksleiviai, tiek absolventai, baigę šias mokyklas (panašiai kaip ir aukštojo mokslo sektoriuje). Profesinio mokymo įstaigų mokytojai gali atlikti ne tik darbo praktikas, bet ir išvykti mokymosi bei darbo stebėjimo ar dėstymo vizitų.

Paraiškas aktyviai teikia ne tik profesinės mokyklos, bet ir asociacijos, privačios įmonės ir kitos įstaigos. Programa ypač norima paskatinti partnerystę tarp profesinio mokymo įstaigų ir verslo, taip plėtojant mokymosi darbo vietoje metodus.

PM-SS-BU

Peržvelgus 2014 ir 2015 m. paraiškų teikimo duomenis, paaiškėjo, kad  verslumo skatinimas ir bendradarbiavimas su verslo įmonėmis išlieka populiariausiomis temomis. Šiais projektais siekiama tobulinti profesinių mokyklų moksleivių bendrąsias ir profesines kompetencijas, reikalingas vietinei ir tarptautinei darbo rinkai bei sukurti inovatyvius praktinio mokymo(si) metodus, programas. Be to, „Erasmus+“ ypač skatina projektus, kurie plečia  profesinio mokymo galimybes socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, užtikrina profesinio mokymo kokybę bei praktinių įgūdžių tobulinimą, skatina profesinį mokymą darbo vietoje bei pameistrystės būdu.

Profesinės mokyklos šiemet sulaukė dar vienos naujovės – profesinio mobilumo chartijų. Jos numato galimybę chartiją gavusioms profesinio mokymo institucijoms be dalyvavimo kasmetiniuose konkursuose gauti „Erasmus+“ programos finansavimą mobilumo veikloms iki pat programos pabaigos 2020 m.

Tokios chartijos suteikiamos įstaigoms, kurios sėkmingai rūpinasi kokybišku savo moksleivių ir darbuotojų mobilumu. Tikimasi, kad chartijos, jau suteiktos 14 mokyklų, paskatins institucijas toliau stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Postūmis bendrajam ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą

Aukštasis ir profesinis mokslas yra ne vieninteliai švietimo sistemos sektoriai, kurie gali pasinaudoti „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis KA1 veikloje. Kalbama apie bendrojo ugdymo įstaigas, paruošiančias jaunuolius tolimesnėms studijoms profesinio mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose

Palyginti su 2014 m. konkursu, 2015 m. bendrojo ugdymo sektoriuje gauta mažiau nekokybiškų paraiškų (74 % mažiau nei pernai). Svarbiausia 2014 m. nekokybiškų paraiškų priežastis buvo ta, kad mokyklos nesuprato strateginio veiklos aspekto – organizacijos kvalifikacijos tobulinimo poreikis turi derėti su mokyklos strategijos tikslais. 2015 m. paraiškose buvo pateikti kokybiškesni europiniai plėtros planai. 2015 m pagrindinė naujovė KA1 projektuose galimybė teikti nacionalinio konsorciumo paraiškas.

Nacionalinį konsorciumą gali sudaryti savivaldybės Švietimo skyrius ir mažiausiai dvi jam pavaldžios mokyklos. Šiais metais konsorciumų paraiškas pateikė Šiaulių rajono savivaldybė kartu su 7 darželiais ir Rokiškio rajono savivaldybė su 8 mokyklomis. Abu projektai buvo finansuoti. Tai džiugina, nes tyrimai rodo, kad patyriminis mokymasis yra daug efektyvesnis nei dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

Planuojama, kad 27-iuose finansuotuose bendrojo ugdymo projektuose per 2015 m. turėtų sudalyvauti iki 385 asmenų. Palyginti su 2014 metų duomenis, šiais metais 6 % daugiau dalyvių turės galimybę sudalyvauti programoje. Be to, tai nėra tik mokytojai, bet ir kiti mokyklų darbuotojai – psichologai, patarėjai, konsultantai ir kt. Čia taip pat verta paminėti, kad tiek 2014, tiek 2015 metais buvo finansuota po vieną projektą iš ugdymo įstaigų, kuriose dirbama su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais.

Taigi keli šimtai bendrojo ugdymo įstaigų darbuotojų su „Erasmus+“ programa pagerins savo kompetencijas, ugdys kūrybiškumą, lyderystę, mokysis užsienio kalbų, mokymosi procesus tobulins naujomis metodikomis ir pasieks kitų tikslų, kurie buvo iškelti pateiktuose projektuose.

PM-SS-BU

„Erasmus+“ mobilume mokymosi tikslais dalyvauja ir suaugusiųjų švietimo sektoriaus darbuotojai.  Per dvejus programos metus jau finansuota 14 projektų, skirtų  suaugusiųjų švietėjų kvalifikacijos tobulinimui.

Per 2014–2015 metus skirtas finansavimas padės 130 asmenų stebėti kitų darbą, tobulinti kvalifikaciją, mokytis kalbų, švietimui pritaikyti informacines technologijas, dalyvauti užsienyje rengiamuose mokymuose ar dėstyti kitose programos valstybėse. Kaip ir profesinio mokymo sektoriuje, suaugusiųjų švietime paraiškas teikia labai įvairios organizacijos – nuo suaugusiųjų mokymo centrų iki valstybinių įstaigų bei verslo įmonių.

Tad, apibendrinant KA1 efektyvumą Lietuvai, galima pasidžiaugti, kad 2015 m. finansuotose mobilumo veiklose dalyvaus daugiau nei 6500 įvairaus amžiaus žmonių. Per 2014–2015 m. akademiniam mobilumui, suaugusiųjų švietimui, bendrajam ugdymui ir profesiniam mokymuisi skirta daugiau nei 14 mln. EUR iš „Erasmus+“ biudžeto.

Profesinis mokymas

Strateginėms partnerystėms skirti daugiau nei 7 mln. EUR

„Erasmus+“ taip pat remia švietimo įstaigų, jaunimo organizacijų, įmonių, vietos ir regionų valdžios bei nevyriausybinių organizacijų Strategines partnerystes. Jos padeda sukurti inovatyvių procesų ir intelektinių produktų, didina atitinkamo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybę ir tikslinių grupių kompetencijas bei plačiąja prasme šalies konkurencingumą.

Per dvejus veiklos metus „Erasmus+“ fondas KA2 veiklai skyrė beveik 7 mln. EUR. Vien šiemet 22-iems KA2 veiklos projektams skirta apie 3,5 mln. EUR, 2014 m. finansuota 20 tokių projektų. Profesinio mokymo sektoriaus projektams tiek 2014, tiek 2015 metais pateikta beveik trečdalis visų paraiškų, ne ką mažiau paraiškų kasmet sulaukiama ir suaugusiųjų švietimo sektoriuje – 29 %. Aukštojo mokslo sektoriaus projektams šiemet pateiktos 22 paraiškos – 47 %  daugiau nei pernai.

Nors mažiausia paraiškų sulaukiama iš Bendrojo ugdymo sektoriaus, tačiau per dvejus metus finansuota 11 ikimokyklinio bei bendrojo ugdymo įstaigų projektų. 2015 m. nuo 21 % iki 32 % išaugo Bendrojo ugdymo sektoriaus finansuojamų paraiškų skaičius. Tiek 2014 m., tiek 2015 m. daugiausia finansuojama projektų profesinio mokymo srityje.  Tai sudaro net 42 %  ir 32 % visų finansuojamų projektų (15 projektų per dvejus metus). Tuo metu, dėl riboto biudžeto suaugusiųjų švietimo sektoriuje kasmet finansuojama apie 22 %  paraiškų, o aukštojo mokslo srityje – 14 %.

Be jau aptartų strateginių partnerysčių, šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama ir 150 tarpmokyklinių strateginių partnerysčių projektų, kuriais siekiama skatinti Europos mokyklų jungtinę bendradarbiavimo veiklą bei stiprinti mokyklinio ugdymo europinį matmenį. Šiems projektams įgyvendinti skirta beveik 4 mln. EUR.

Lietuvos organizacijos – aukštosios mokyklos, bendrojo ugdymo įstaigos (įskaitant tarpmokyklinių strateginių partnerysčių projektus), suaugusiųjų švietimo ir profesinio mokymo įstaigos taip pat strateginių partnerysčių projektuose, koordinuojamuose kitų Europos šalių organizacijų, dalyvauja kaip partnerės. 2014 m. buvo finansuotas 151 toks projektas, kuriam finansavimą skyrė kitos 27 programos šalys. Iš viso skirta 3,9 mln. EUR.

Svarbu pažymėti, kad visi finansuojami projektai atitinka ir Europos Komisijos veiklai nustatytus prioritetus, ir prisideda prie Lietuvos strateginiuose dokumentuose (Valstybinė švietimo 2013-2020 metų strategija; Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) 2013-2020 metų plėtros programa; Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013-2016 metų veiksmų planas; 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programa; Profesinio mokymo plėtros 2014-2016 metų veiksmų planas; Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014-2016 metų veiksmų planas) numatytų nacionalinių tikslų įgyvendinimo.

Bet to, „Erasmus+“ programa itin skatina naujos sandaros partnerystes – vadinamąsias žinių ir įgūdžių sąjungas. Todėl KA2 sektoriuje finansavimą gali gauti ne tik švietimo įstaigos, bet ir verslo įmonės. Tai leis mokymo įstaigoms bei verslui kartu vystyti ir skatinti novatoriškumą, verslumą, rengti naujas mokymo programas ir kelti projektų dalyvių kvalifikaciją.

Savo ruožtu dabar iš aukštojo, profesinio, bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo sričių gaunami projektai siekia pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, kuriant ir taikant naujas metodikas ir technologijas, ugdant verslumą bei skatinant nuotolinį mokymąsi.

Pavyzdžiui, aukštojo mokslo srityje dažniausiai finansuota mokymo(si) veikla – trumpalaikiai bendri darbuotojų mokymo renginiai, susiję su strateginės partnerystės tema ar jos taikymo sritimi. Jie skirti nedidelėms projekte dalyvaujančių organizacijų darbuotojų grupėms. 2014 ir 2015 m. finansuotų projektų temos: studijų kokybės ir aktualumo gerinimas rengiant naujas arba atnaujinant esamas studijų programas; studijų proceso  modernizavimas integruojant naujus mokymo metodus, informacines ir komunikacines technologijas; skaitmeninių kompetencijų bei verslumo ugdymas; atviro ir nuotolinio mokymosi skatinimas. Numatyta, kad šiuose projektuose dalyvaus 565 asmenys.

Profesinio mokymo srities projektai apima mokinių bendrųjų kompetencijų ugdymą bendradarbiaujant su darbdaviais, glaudesnį verslo ir švietimo sektorių bendradarbiavimą bei socialinės atskirties mažinimą. Taip pat siekiama efektyvesnės integracijos į darbo rinką, aktyvesnio Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (angl. The European Credit system for Vocational Education and Training – ECVET)  taikymo ir kokybiškesnio ugdymo karjeros klausimais.

2014 m. buvo įgyvendinti trumpalaikiai bendri darbuotojų mokymo renginiai, kuriuose dalyvavo 8 profesinių mokyklų atstovai, o 2015 m. skyrus finansavimą 7 projektams, tokio pobūdžio renginiuose dalyvaus 34 besimokantieji. 2014 m. strateginių partnerysčių projektuose buvo įgyvendinamas ir mišrus besimokančiųjų mobilumas, kuriame dalyvavo net 56 profesinių mokyklų moksleiviai.

Savo ruožtu bendrojo ugdymo srityje be mokymo kokybę keliančių inovatyvių projektų siekiama pagerinti ir specialiųjų poreikių turinčių mokinių integraciją mokykloje ir bendruomenėje, sukurti kultūriškai pagrįstas naratyvinio žaidimo ir mokymosi erdves, kuriant naratyvinės pedagogikos kryptį. Be to, vienu iš projektų siekiama stiprinti mokinių, mokyklos vadovų ir mokytojų pilietiškumą ir toleranciją. Per dvejus metus tokiuose inovatyviuose projektuose dalyvavo 236-i mokyklų darbuotojai.

Strateginės partnerystės per dvejus metus prisidėjo ir stiprinant suaugusiųjų švietimą Lietuvoje.  Pavyzdžiui, pernai 17 šios švietimo srities specialistų susipažino bei išmoko taikyti naujai parengtą mokymo modulį, o šiemet jau 58 specialistai dalyvavo mokymosi vizituose. Maža to, džiugina, kad 2015 m. paraiškose  numatyti suaugusiųjų besimokančiųjų mobilumai, kuriuose dalyvaus 72 asmenys. Šios srities projektais didžiausias dėmesys skiriamas socialinės atskirties grupių neformaliajam švietimui, senjorų, bedarbių, imigrantų ir neįgaliųjų intergacijai – tai populiariausios temos tiek 2015, tiek 2014 m. teikiamuose projektuose. Be to, bus įgyvendinami projektai kurių metu bus kreipiamas dėmesys į įvairiose suaugusiųjų švietimo organizacijose dirbančių specialistų profesinį tobulėjimą.

Papildomas dėmesys jaunimui

Kaip atskirą veiklos sritį „Erasmus+“ išskiria jaunimą. Šiuos projektus administruoja Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA). Tokia veikla siekiama tobulinti jaunuolių ir su jaunimu dirbančiųjų kompetencijas taikant neformaliojo ugdymo metodus, sustiprinti jaunimo sektoriaus ir darbo rinkos ryšį. Programos jaunimo sritis turi padėti sustiprinti jaunų žmonių dalyvavimą demokratiniame gyvenime ir darbo rinkoje, aktyvinti pilietiškumą, kultūrų dialogą, socialinę įtrauktį ir solidarumą.

Jau pirmieji veiklos metai pasižymėjo dideliu projektų skaičiumi, gera paraiškų kokybe, inovatyviomis idėjomis bei ryžtu spręsti jauniems žmonėms, jaunimo organizacijoms ir jaunimo politikai svarbias problemas.

2015 „Erasmus+“ jaunimo srityje sulaukta 496 paraiškų paraiškų – 53% daugiau nei 2014 metais. Finansavimas skirtas 121 projektui –112 pirmojo pagrindinio veiksmo projektų, 3 strateginių partnerysčių, 6 struktūrinio dialogo projektai. Finansuotos paraiškos iš 27 savivaldybių.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad 52,4% organizacijų paraiškas teikė pirmą kartą, o tarp projektus vykdančių organizacijų – programos naujokių yra net 53,1%.

Print

Taip pat stipriai išplėstas Europos savanorių tarnybos (EST) akreditaciją turinčių organizacijų sąrašas. Per 2015 metus priimančiosios, siunčiančiosios ar koordinuojančiosios organizacijos statusą įgijo 59 organizacijos. Šiuo metu EST akreditaciją turinčių organizacijų galima rasti 30-yje savivaldybių, o tai yra tris kartus daugiau nei 2014 metais. Akreditacija taip pat suteikia teisę dirbti su tarptautiniais savanoriais arba sudaryti sąlygas lietuviams išvykti savanoriauti į kitas valstybes ir prisidėti prie įvairių organizacijų veiklos. Per dvejus programos metus į Lietuvą savanoriauti atvyko 302 užsieniečiai, į kitas Europos valstybes savanoriauti išvyko 75 lietuviai.

Be to, „Erasmus+“ pirmą kartą siūlo galimybę finansuoti tarptautines strategines partnerystes jaunimo srityje. Tokiu būdu siekiama paskatinti tarptautinį bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi tarp įvairių sektorių – švietimo, mokymo, nevyriausybinio, verslo – atstovų.

2015 metais sulaukta daug struktūrinio dialogo projektų paraiškų, skirtų Europos jaunimo savaitei. Tai yra didžiausias europinis renginys, skirtas jaunų žmonių ir sprendimų priėmėjų dialogui. Lietuvoje Europos jaunimo savaitės metu keturiasdešimtyje savivaldybių įvyko 58 renginiai. Juose dalyvavo daugiau nei 5100 dalyvių. Didžiąją jų dalį sudarė jauni žmonės – jų renginiuose priskaičiuota per 3400. Su jaunimu dirbančių asmenų, sprendimų priėmėjų ir politikų buvo mažiau – atitinkamai daugiau nei 200, per 180 ir daugiau nei 160 atstovų. Daugiausiai renginių suorganizuota Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Biržų, Plungės, Vilkaviškio ir Klaipėdos rajonuose.

Siekdama pagerinti planuojamų ar jau vykdomų projektų kokybę ir poveikį, JTBA  kartu su kitomis nacionalinėmis agentūromis organizuoja tarptautinius mokymo renginius. Šiais kursais pritraukiama naujų organizacijų, projektų vykdytojams suteikiama papildomų kompetencijų. Ryškiausi iš jų – bendradarbiaujant su Latvijos nacionaline agentūra organizuoti mokymo kursai nacionalinių agentūrų paramos struktūroms: regioniniams konsultantams ir mokymo vadovams. Mokymo kursai buvo skirti sužaidybinimo ir humoro temoms, žvelgiant į jas kaip į inovatyvius darbo su jaunimu metodus. Mokymo kursai sutraukė 25 su jaunimu dirbančius asmenis iš Lietuvos ir Latvijos.

Įkvepiančios galimybės ateityje

Visi šie įkvepiantys dvejų metų „Erasmus+“ rezultatai Lietuvoje – šimtai paraiškų ir finansuojamų projektų, tūkstančiai dalyvių – leidžia tikėtis, kad artimiausiais metais pasiekimai bus dar įspūdingesni. Tai lems apie sėkmingus projektus sklindančios ir naujus dalyvius prisijungti raginančios žinios, augantis įvairiausių sektorių aktyvumas ir suvokimas, kad švietimas yra svarbiausia sritis didinant Lietuvos ir visos Europos konkurencingumą. Savo ruožtu efektyviau siekti programos tikslų padės ir gerėjanti teikiamų projektų kokybė.

Be to, „Erasmus+“ yra nuolat atsinaujinanti programa – aukščiau jau aprašytos šiemet naujai atsiradusios galimybės kurti konsorciumus, išaugęs programos valstybių-partnerių tinklas, papildoma pagalba dalyviams ir kt. Tad ir toliau „Erasmus+“ lanksčiai reaguos į naujas galimybes ir dalyvių poreikius – padėdama mokytis kitiems, programa taip pat nuolat tobulėja.

|