Jaunimo pilietiniam dalyvavimui skatinti – dar daugiau investicijų

2021 m. gruodžio 21 d.

Nors jaunimo dalyvavimas visuomeninėje veikloje vis mažėja, optimizmo, kad jis ims kilti, įkvepia jaunų žmonių domėjimasis galimybėmis, kurios skatina jaunimo pilietiškumą, bendruomeniškumą, socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę bei didėjantis Europos Sąjungos finansavimas jaunimo programoms. „Erasmus+“ jaunimo sritis ir „Europos solidarumo korpusas“ pradėjo naują etapą, truksiantį iki 2027 m., per kurį skiriama dar daugiau lėšų jaunimo srities veikloms remti ir iškeliami žaliojo kurso, skaitmeninės pertvarkos ir įtraukties bei įvairovės prioritetai.

Naujajam programų „Erasmus+“ jaunimo srities ir „Europos solidarumo korpusas“ etapui pristatyti šias programas Lietuvoje administruojantis Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD) organizavo specialų renginį.

„Abi programos yra svarbi atrama Lietuvos jaunimo politikai ir prisideda prie nacionalinės jaunimo politikos tobulinimo, o „Erasmus+“ jaunimo sritis yra pagrindinė finansavimo priemonė Lietuvoje, remianti jaunimo dalyvavimo, bendrųjų kompetencijų ugdymo, kokybiško darbo su jaunimu plėtrą“, – renginyje sakė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje l.e.p. vadovė Agnė Kazlauskaitė pabrėžė, kad pandemija jauniems žmonėms buvo sudėtinga, todėl 2022-uosius Europos Komisija paskelbė Europos jaunimo metais.

„Tai reiškia dar daugiau galimybių kiekvienam jaunam europiečiui. Susidūrę su pandemijos, migracijos krizėmis, pajutome, koks svarbus Europos solidarumas. Tačiau solidarumas nėra vienpusis. Solidarumą turime rodyti ir patys. Kiekvienas jaunas žmogus gali tai padaryti prisijungdamas prie Europos solidarumo korpuso. Europos ekonomikos gaivinimo planas „NextGenerationEU“ siekia kurti žalią, skaitmeninę ir atsparią Europos ateitį. Dėl to ir naujoji programa „Erasmus+“, kurios visas biudžetas 2021-2027 m. laikotarpiu dvigubinamas iki 28,4 mlrd. eurų, bus žalesnė, skaitmeniškesnė ir įtraukesnė“, –  į pagrindines ES vertybes dėmesį atkreipė A. Kazlauskaitė.

Didesnis finansavimas skiriamas tam, kad tarptautiniai ir vietos jaunimo bei jaunimo darbuotojų mainų, bendradarbiavimo ir kiti programomis remiami projektai būtų įgyvendinami kuo tvariau, plėtotų skaitmenines priemones ir įtrauktų visus jaunuolius, nepaisant jų socialinių ir sveikatos kliūčių bei skatintų jaunimo dalyvavimą pilietiniame gyvenime, kuris dėl pandemijos dar labiau smuko.

„Nors didėja jaunų žmonių ekonominis aktyvumas, jie yra savarankiškesni, vis dėlto 2021 m. daugiau negu pusė jaunų žmonių nedalyvavo jokiose organizacinėse veiklose jaunimui. Jie sako, kad jiems trūksta gebėjimų, reikalingų norint įsitraukti į pilietinio dalyvavimo veiklas, ir kad į jaunimo nuomonę nėra atsižvelgiama“, – renginyje 2021 m. atlikto sociologinio tyrimo „Jaunimo nuomonė apie pilietinį dalyvavimą ir dalyvavimui poveikį darantys veiksniai Lietuvoje“ išvadas pristatė JRD direktorius Jonas Laniauskas.

Europos Sąjunga 2021-2027 m. skyrė 2,7 mlrd. Eur finansuojamiems „Erasmus+“ jaunimo srities projektams. Šiais projektais remiamos jaunimo veiklos neformalaus ugdymo srityje. „Europos solidarumo korpuso“ finansuojamiems projektams skirta 1,009 mlrd. Eur. Tai leis daugiau jaunuolių iš Europos ir šalių partnerių įsitraukti ir tobulėti įgyvendinant jaunimo ir jaunimo darbuotojų mobilumo, jaunimo dalyvavimo ir partnerysčių projektus, dalyvaujant iniciatyvoje „DiscoverEU“. Taip pat daugiau jaunuolių galės spręsti jaunimui ir bendruomenėms aktualias problemas vykdydami savanoriškas veiklas arba pačių jaunuolių įgyvendinamus solidarumo projektus.

Jaunimo projektų finansavimui, kurių paraiškos teikiamos Lietuvoje, pagal programos „Erasmus+“ jaunimo sritį 2022 m. skiriama 4,9 mln. Eur, o pagal „Europos solidarumo korpuso“ programą skiriama 1,3 mln. Eur. Tai yra 24 proc. daugiau nei praeito etapo paskutiniaisiais metais (2020 m.).

JRD Tarptautinės jaunimo politikos skyriaus vedėja Loreta Eimontaitė atkreipė dėmesį į optimizmą dėl jaunuolių pilietinio aktyvumo keliančių ženklų.

„Europos šalių kontekste Lietuva yra trečioje vietoje po Latvijos ir Estijos pagal jaunimo išreikštą norą dalyvauti savanoriškoje veikloje. Įdomu dar ir tai, kad 2020 m., įgyventų projektų skaičius buvo net truputį didesnis nei 2019 m., o 2021 m. mažesnis, bet ne kardinaliai – 24 proc. Vos keli projektai dėl pandemijos buvo nutraukti arba neįvyko. Tai rodo, kad jaunimo organizacijos ir jauni žmonės nori dalyvauti įvairiose veiklose ir prisidėti prie bendruomenių gerovės, ieško būdų, kaip įveikti pandemijos iššūkius ir tam ypač pasitarnavo skaitmeninės technologijos“, – sakė L. Eimontaitė.

2021 m. projektų paraiškos rodo, kad pandemijos kontekste išaugo domėjimasis savanoryste ir solidarumo projektais. L. Eimontaitė teigė, kad poreikis savanoriškos veiklos finansavimui yra ženkliai didesnis nei turimas biudžetas.

„To Lietuvoje dar nebuvo. Pandemija parodė, kad jauni žmonės nori padėti kitiems, jaučia bendrystę, nori prisidėti prie aktualių bendruomenėms problemų sprendimo“, – apibendrino L. Eimontaitė.

Nuotolinis interaktyvus renginys subūrė virš šimto jaunuolių ir su jais bei jiems dirbančių asmenų. Dalyviai dalijosi savo įgyvendintų projektų patirtimis, sužinojo apie ES jaunimo rėmimo programų naujoves, dalijosi lūkesčiais, gavo atsakymų į jiems rūpimus klausimus.

Didesnis domėjimasis politika, įgūdžiai inicijuoti pokyčius kartu su valdžios atstovais, daugybė patirčių – nuo asmeninės savanorystės istorijos ar vietoj seno kluono įkurtos jaunimo erdvės iki kelias šalis įtraukiančių partnerysčių, per kurias sukuriama neformaliojo ugdymo vertinimo sistema – tai tik keli pavydžiai, kurie renginyje parodė, kokių apčiuopiamų rezultatų padėjo pasiekti „Erasmus+“ jaunimo sritis ir „Europos solidarumo korpusas“.

|